Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencija

Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų bei teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių Vilniaus miesto, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Druskininkų, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Prienų rajono, Šakių rajono, Varėnos rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Pagėgių, Palangos, Plungės rajono, Rietavo, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono ir Tauragės rajono savivaldybių teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir Telšių rajono savivaldybių teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Kupiškio rajono, Molėtų rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybių teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia:

1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų),

2) mokestinių ginčų, kaip jie apibrėžti Mokesčių administravimo įstatyme,

3) ginčų (bylų) pagal skundus (prašymus) dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų,

4) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos veiklos pradžia 

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (Komisija) atsiradimas buvo nulemtas valstybės išorės politikos siekio – stojimo į Europos Sąjungą (ES).  Dėl šios priežasties Lietuva turėjo įgyvendinti keliamus reikalavimus asmens teisių apsaugos srityje ir juos suderinti su ES teise. Vieni jų – administracinio reguliavimo stiprinimas ir asmens teisių apsauga sprendžiant ginčus viešojo administravimo srityje.

1999 m. priimti Administracinių bylų teisenos bei Administracinių ginčų komisijų įstatymai, kuriais sukurta dualistinė administracinių ginčų nagrinėjimo sistema (asmens teisių apsauga užtikrinama teisminėmis ir ikiteisminėmis institucijomis) bei pirmą kartą Lietuvoje įteisintas ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas. Šie teisės aktai inter alia nustatė Komisijos sudarymo, bylų nagrinėjimo tvarką.

posedisKomisija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskirta 1999 m. gegužės 3 d., o oficialiai darbą pradėjo 1999 m. spalio 5 d.

 

Komisijos nagrinėjami ginčai

Komisijoje nagrinėjamų ginčų pobūdis nuo veiklos pradžios kinta. Veiklos pradžioje Komisija nagrinėjo antidempingo bylas, ginčus, susijusius su nekilnojamojo turto registravimu, asmens duomenų apsauga, socialiniu aprūpinimu, žemės klausimais. Tokio pobūdžio ginčai Komisijoje dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebenagrinėjami. Pastaraisiais metais Komisijoje nagrinėjama vis daugiau ginčų žemės ūkio, energetikos srityse.

Sprendžiant administracinius ginčus Komisija taiko ne tik nacionalinę teisę, bet ir ES materialinę teisę, atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Nors ginčai Komisijoje išnagrinėjami per labai trumpą laiką, jos priimtų sprendimų kokybė lieka itin aukšta. Pavyzdžiui, 2011 m. tik 13 proc. Komisijos sprendimų buvo apskųsti teismui, iš kurių panaikintas vos 1 proc. 2012 m. apskųsta 13 proc., panaikinta  2,6 proc., 2013 m. apskųsta 11, 90 proc. sprendimų, panaikintas 1 proc. Tai rodo, jog Komisijos sprendimai, nepaisant itin greito proceso ir nuo veiklos pradžios pastoviai didėjančio darbo krūvio, yra kokybiški ir atitinka formuojamą teismų praktiką.

Komisija teikia konsultacijas asmenims apie administracinių ginčų sprendimo klausimais, teikia nuomones viešojo administravimo institucijoms dėl galimų asmens teisių ar viešojo administravimo principų pažeidimų.

Komisijos sudėties kaita

Atnaujinta: 2018, vasario 1, 14.02