Jūsų prašomos informacijos apie viešojo administravimo funkcijas vykdančių institucijų sąrašą Komisija neturi. Tik gavusi skundą dėl valstybės institucijos ir išnagrinėjusi jos veiklos nuostatus, Komisija konstatuoja, ar ji yra viešojo administravimo subjektas, t.y. ar ji vykdo valstybės jai deleguotas funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 str. 2 d., viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, savivaldybių administravimo subjektai, kiti viešojo administravimo subjektai. Mūsų duomenimis, tikslaus tokių institucijų sąrašo Lietuvoje nėra. Orientacijai galima vadovautis sąrašu, pateiktu VĮ “Infostruktūra” interneto puslapyje (http://www.is.lt/nuorodos/vis.php).

Gerbiamas Jonai, į Jūsų pateiktus klausimus atsakymus galite rasti mūsų interneto svetainėje www.vagk.lt .

Atsakome į Jūsų pateiktus klausimus: Komisijos sprendimai yra privalomi. Komisija tokioje byloje nedalyvauja. Bylos šalys teisme nesikeičia. Bylinėjimosi išlaidų komisija neapmoka. Teismų praktiką komisijos nagrinėtose bylose rasite Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo svetainėje www.lvat.lt .

Paaiškiname, kad nutarimus dėl administracinių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagristumo nagrinėja administraciniai teismai. Taigi, jeigu Jūs esate nepatenkintas sprendimu dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, Jūs turite teisę per 10 dienų nuo jos paskyrimo dienos apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnis). Kaip nurodote klausime savo adresą, Jūs esate iš Vilniaus, tokiu atveju, Jums reikėtų skųsti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius ).

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad teritorinių valstybinio administravimo subjektų pareigūnų ir jų tarnautojų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus galima skųsti pasirinktinai: Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai (Europos a. 1, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius). O dėl konsultacijų kitais Jūsų užduotais klausimais reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ( adresas: www.nzt.lt).

Į Jūsų pateiktą klausimą ar savivaldybės administracijos direktorius turi teisę įgalioti uždarosios akcinės bendrovės pavaduotoją surašyti protokolą pagal ATPK 259 (1) str. 1 d.,( ne pagal 2 d., kaip Jūs klausiate), Jums reikia žiūrėti šio direktoriaus pareigybės aprašyme.

Į Jūsų gautą klausimą paaiškiname, kad išankstiniame ne teismo tvarka nagrinėjamų administracinių ginčų procese priėmus sprendimą bylos nagrinėjimo atnaujinimo procesas nenumatytas. Išaiškėjus naujoms aplinkybėms procesas gali būti pratęstas tik iki sprendimo priėmimo. Jūsų įvardintu atveju galimas tik naujas procesas pradedant jį nuo kartotinio kreipimosi į skundžiamą instituciją, dėl kitų naujų aplinkybių.

Įjūsų klausimą dėl skirtingo skundų ir prašymų apibrėžimo Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo ir Administracinių bylų įstatymuose, paaiškiname, kad Komisijai suteikta teisė taikyti šiuos aktus, o ne juos aiškinti. Tik kalbine prasme galime pasakyti, kuo skiriasi skundas nuo prašymo, bet manome, kad šiuo atveju ir klausėjas, tai puikiai suprato klausdamas.

Į Jūsų gautą klausimą paaiškiname, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą savivaldybių administracijų direktoriai nepriskiriami pareigūnams ar institucijoms galinčioms nagrinėti ir spręsti ginčus pagal žmonių skundus (prašymus). O dėl informacijos apie žmonių prašymų nagrinėjimo tvarką Vilniaus savivaldybėje reikia kreiptis į šios savivaldybės administracijos direktorių.

Į Jūsų užduotus klausimus paaiškiname: 1. Administracinių ginčų komisijų sprendimai ir administracinių teismų sprendimai turi vienodą jurisdikcinę galią (jeigu jie neapskųsti, jų vykdymas privalomas). 2. Į Jūsų klausime paminėta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo norma nesuponuoja Komisijai pareigos nenagrinėti prašymų dėl įvardintos Komisijos veiksmų ar neveikimo. 3. Komisijos sprendimų Administraciniai teismai netvirtina, o jeigu jie apskundžiami- nagrinėjimas jų tesėtumas ir pagristumas.

1.Taip, turi teise. 2. Ne, nenustatyta.

Šiuo klausimu reikia kreiptis http://www.policija.lt/klausimai/iterpti_form.php.

Iš Jūsų skundo turinio matyti, jog Jus pateikėte ne skundą,o klausimą. Klausimai užduodami Komisijai jos tinklalapyje klausimų skyrelyje (http://www.vagk.lt/lt/klausimai.php). Jūsų užduotais Komisijai klausimais reikia kreiptis į Telšių apskrities viršininko administraciją ir užduoti klausimą Jos tinklalapyje skyrelyje klausimai (http://www.telsiai.aps.lt/article/archive/39/). Jeigu atsakymai Jūsų netenkintų tuomet dar galite klausti Nacionalinės žemės tarnybos, Jos tinklalapyje skyrelyje klausimai (http://www.nzt.lt//Uzklausa/dsp_uzklausa.cfm?langparam=LT). O jei nurodytų institucijų veiksmai (neveikimas) ir atsakymai, jeigu į Jas kreipsitės raštu, Jūsų netenkins- tuomet jie gali būti skundžiami, atitinkamai, Telšių apskrities administracinių ginčų komisijai arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir, atitinkamai, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. O atitinkamų administracinių ginčų komisijų funkcijas (nagrinėjamus ir sprendžiamus dalykus) galite susižinoti svetainės skyrelyje „Teisės aktai“ (žiūr. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas).

Taip – Jūsų nurodytas kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą yra vienintelis ir galutinis kelias apskųsti apygardos administracinio teismo sprendimą.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija nenagrinėja ginčų, susijusių su administraciniais teisės pažeidimais, todėl ir negali aiškinti teisės normų, kurių netaiko. Su Komisijos funkcijomis (kompetencija) Jūs galite susipažinti interneto svetainės įvade bei skyriuje „Komisijos kompetencija”. O dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonių vairavimo tvarką, galite klausti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Interneto svetainė: (http://www.policija.lt/klausimai/atsakymas.php).

Atsakydami į Jūsų klausimą, paaiškiname, kad Komisija vadovaujasi bendra nuostata, tai yra ta, kad priima skundus (prašymus) asmenų, kurie turi visišką veiksnumą- jiems yra suėję aštuoniolika metų. Nepilnamečiai į Komisiją nesikreipia. Tačiau teisės sistemoje yra numatyti atvejai, kai nepilnamečiai savarankiškai gali būti atitinkamų teisinių santykių subjektais. Jeigu tokiuose teisiniuose santykiuose viena iš šalių būtų viešojo administravimo institucija, o kita šalis – nepilnametis, kaip savarankiškas teisinio santykio subjektas, manome, kad tokiu atveju Komisija jo skundą priimtų ir nagrinėtų.

Vilniaus apskrities viršininkas yra teritorinis viešojo administravimo subjektas, atliekantis administravimą jam paskirtoje teritorijoje, todėl jo veiksmus ( neveikimą) pagal Lietuvos Respublikos Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 str. 2d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 1 d., 27 str. 2 d., Jūs galite pasirinktinai skųsti Viliaus apskrities administracinių ginčų komisijai ( Europos a. 1, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui ( Žygimantų g. 2 ,Vilnius).

Malonu, kad lankotės mūsų tinklalapyje. Atsakydami į pateiktą klausimą, paaiškiname, kad Jums baudos mokėti nereikės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą asmuo iki 16 metų administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas, išskyrus kelias išimtis. Už nepilnamečių padarytus administracinės teisės pažeidimus atsako nepilnamečių tėvai. Atsakomybė už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnyje. O gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles nustato kiekviena savivaldybė atskirai. Pavyzdžiui Vilniaus savivaldybė pagal amžių šunų į grupes neskirsto. Visi šunys gatvėje turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Savo klausime Jūs nepasisakėte kokiame mieste gyvenate. Reikia žiūrėti taisykles tos savivaldybės, kurios teritorijoje gyvenate (http://www.lsa.lt/nariai/) . Tik susipažinus su šiomis taisyklėmis galima išsiaiškinti ar Jūs tikrai padarėte administracinės teisės pažeidimą. Gyvūnų priežiūros taisyklių ateityje Jums reikėtų domėtis ne KIKA parduotuvėje, o susižinoti savivaldybėje arba jos tinklalapyje klausti. Apie išvardintų teisės aktų tame tarpe ir savivaldybės patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių taikymą Jums turėjo paaiškinti policijos pareigūnai, kurie paėmė iš Jūsų duomenis. Iš Jūsų klausimo taip pat supratome, kad turite šunį, jį vedžiojate kieme. Matyti, kad Jūs mylite gyvūnus. Jeigu taip, Jums reikėtų paskaityti ir Lietuvos Respublikos gyvūnų apsaugos įstatymą. Jį surasite adresu http://www3.lrs.lt/DPaieska.html . Šiuo adresu Jūs galite susipažinti ir su minėtu Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų (t.y. ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų valstybės institucijų) veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija neturi teisės spręsti ginčų, kylančių dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo, kuriems nagrinėti įstatymuose nustatyta speciali tvarka ir jų nesprendžia. Todėl neturime teisės ir negalime aiškinti teisės normų, kurių pagal savo kompetenciją netaikome. Kartu paaiškiname, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnį antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 228 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas, numatytas šio kodekso 117, nagrinėja Jūrų transporto organai. Jų priimtus nutarimus galima apskųsti apygardos administraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigūno) buvimo vietą (292 str. 1 d.).Skundas gali būti paduotas per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (293 str).O pareigūnai, galintys surašyti protokolus dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, nustatyti 259 straipsnio pirmoje dalyje. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia ginčų, kylančių iš administracinių teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis).

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, jeigu Jūs nepatenkintas policijos sprendimu, jį galite apskųsti apygardos administraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos ( jos pareigūno) buvimo vietą (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsnio 1dalis). Skundas gali būti paduotas per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ( 293 str.). Vyriausioji administracinių ginčų komisija nenagrinėja ginčų, susijusių su administraciniais teisės pažeidimais, todėl ir negali aiškinti teisės normų, kurių netaiko. Su Komisijos funkcijomis (kompetencija) Jūs galite susipažinti interneto svetainės įvade bei skyriuje „Komisijos kompetencija”. O dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimus, galite klausti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Interneto svetainė: (http://www.policija.lt/klausimai/atsakymas.php).

Atsakydami į Jūsų klausimą, informuojame, kad Komisijos sprendimai yra privalomojo pobūdžio. Viešojo administravimo subjektas privalo Komisijos sprendimą įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, - per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Jeigu viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą neįvykdo Komisijos sprendimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą (minėto įstatymo 16 straipsnis). Komisijos sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas tik tuo atveju, jeigu jis apskundžiamas teismui. Su šiomis įstatyme įtvirtintomis normomis Jūs galite susipažinti svetainės skyrelyje „Teisės aktai”.

Atsakydami į Jūsų klausimą, informuojame, kad apskrities viršininkas savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais. Todėl, teikdamas informaciją, kuri atitinka viešosios informacijos sąvokos turinį pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymą kartu jis privalo užtikrinti ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų duomenų apsaugą.

Malonu, kad Jūs lankotės mūsų tinklalapyje ir domitės apie ikiteismines administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas - JOS VADINAMOS IŠANKSTINIO NE TEISMO TVARKA ADMINISTRACINIUS GINČUS NAGRINĖJANČIOS INSTITUCIJOS. Administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas bendrais klausimais Jūs galite surasti Komisijos tinklalapio skyriuje „Teisės aktai”. Šiame skyriuje, atvertę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ir perskaitę jo 26 straipsnį, detaliau sužinosite, kad administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos (jas Savivaldybių tarybos gali sudaryti), apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Nurodytame tinklalapio skyriuje atvertę teisės aktą - Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai susipažinsite ir su administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojų ir centrinio mokesčių administratoriaus išankstine ne teismo tvarka nagrinėja Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Vilniaus g. 27 Vilnius, http://www.mgk.lt) Ginčus, kylančius dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, išankstine ne teismo tvarka nagrinėja Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (Vilniaus g. 27 Vilnius, http://www.vtek.lt) Be to išankstine ne teismo tvarka ginčus nagrinėja ir kitos institiucijos: - dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Algirdo g. 31, Vilnius http://www.regula.is.lt) - Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (V. Kudirkos g. 18,Vilnius http://www.kada.lt) nagrinėja skundus dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų (Vilniaus g. 25, Vilnius http://www.nvtat.lt). -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) išankstine ne teismo tvarka nagrinėja administracinius ginčus kylančius dėl jos pavaldžių įstaigų ir jų tarnautojų bei kitų darbuotojų veiksmų ir sprendimų (http://www.sodra.lt). Yra ir kitų išankstinio ne teismo tvarka administracinius ginčus nagrinėjančiu institucijų įsteigtų atskirų žinybų teisės aktais.

Savivaldybių tarybos savo įgaliojimų laikui sudaro Administracines komisijas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Šios Administracinės komisijos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 221 straipsnį nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas pagal savivaldos vykdomųjų institucijų ir jų tam įgaliotų pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tai yra administracinės teisės saugomi administraciniai teisiniai santykiai kurių priežiūrą vykdo savivaldybės, taip pat savivaldybių tarybų patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nenustatyta kokie reikalavimai gali būti taikomi Administracinių komisijų nariams. Tokiu būdu kiekviena savivaldybės taryba, tvirtindama Administracinės komisijos sudėtį, turi pilną diskreciją. Todėl kokie žmonės ir pagal kokius kriterijus buvo atrinkti ir patvirtinti Kauno miesto savivaldybės Administracinės komisijos nariais, Jūs galite klausti tik šioje savivaldybėje.

Jūsų užduoti klausimai, susiję su mokestiniais teisiniais santykiais, t.y. su Jūsų prašymu dėl atleidimo nuo paskirtų delspinigių ir baudos mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnyje ir 141 straipsnyje nustatytas normas. Paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nenagrinėja ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose nustatyta kita tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnį ginčus, kilusius iš mokestinių teisinių santykių nagrinėja centrinis mokesčių administratorius (Jūsų konkrečių atveju - Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos), Mokestinių ginčų komisija ir apygardos administraciniai teismai. Todėl Komisija negali aiškinti teisės normų, kurių ji netaiko. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką mokestinis ginčas neišskaidomas ir nagrinėjamas dėl procedūros pažeidimų ir materialių reikalavimų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta bendra tvarka. Kartu paaiškiname, kad pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 2 dalį prašymo nagrinėjimo terminą muitinės įstaiga išimties tvarka gali pratęsti, bet ne daugiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti prašymo nagrinėjimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas, ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės tikrinimas, kita papildoma informacija ir muitinės įstaiga muitų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą užsienio arba Lietuvos Respublikos valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo. Taigi, per šį įstatyme nustatytą prašymo nagrinėjimo laikotarpį muitinės įstaiga turėtų priimti sprendimą atleisti ar atsisakyti atleisti nuo paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių sumokėjimo. Manome, kad išsamią konsultaciją šiais klausimais Jums gali suteikti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos specialistai (A. Jakšto g. 1/25, Vilnius http://www.cust.lt/index).

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad Komisija neturi teisės ir negali vertinti Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 487/361 „Dėl komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų” atitikimo Vietos savivaldos įstatymo reikalavimams. Komisija nagrinėdama ginčus privalo taikyti teisės aktus, bet neturi teisės jų vertinti. Kartu paaiškiname, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai (t.y. Jūsų konkrečiu atveju - Aplinkos ministras ir Žemės ūkio ministras), teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Tilto g. 17/4 Vilnius, http://www.lvat.lt). Kartu informuojame, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnį su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. O klausime minimu atveju, jeigu manote, kad taikant, kaip teigiate įstatymui neatitinkantį, Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymą Jurbarko rajono savivaldybės mero sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti pažeidė Jūsų teises galite kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą - M. K. Čiurlionio g. 33, Kaunas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 str.). Ir ryšium su individualia byla kartu prašyti, kad pastarasis teismas kreiptųsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl minėto norminio administracinio akto (ar jo dalies) patikrinimo, ar jis atitinka įstatymams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalis).

Atsakydami į Jūsų klausimą užduotą internetu, informuojame, kad mūsų žiniomis išsamesnią informaciją šiuo klausimu Jums galėtų suteikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnyba (http://www.tm.lt Gedimino pr. 30/1 Vilnius), kuri teikia išvadas dėl religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos.

Iš Jūsų klausimų turinio matyti, kad norite ginčyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado pulkininko leitenanto priimto įsakymo, dėl pareigūnų neeilinio žinių patikrinimo teisėtumą bei pagrįstumą. Paaiškiname, kad šiuo konkrečiu atveju, tai ginčas, kilęs iš tarnybinių santykių. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str., Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 2 d. administracinių ginčų komisijos nenagrinėja ginčų, kilusių iš tarnybinių santykių, todėl ir negali aiškinti teisės normų, kurių netaiko. Šios kategorijos ginčai sprendžiami administraciniuose teismuose pagal atsakovo, tai yra darbdavio būvimo vietą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 6 p., 35 str.). Kartu paaiškiname, tokiu atveju, jeigu manote, kad administracijos veiksmai rengiant neeilinį žinių patikrinimą sergantiems pareigūnams yra neteisėti bei nepagrįsti arba abejojate rinktinės vado įsakymo teisėtumu, Jums reikėtų kreiptis su skundu (prašymu) į Vilniaus apygardos administracinį teismą (Žygimantų g. 2 Vilnius). Ginčijant tokius veiksmus kartu reikėtų prašyti teismo ištirti minėto norminio administracinio akto, t.y. Vilniaus rinktinės vado įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str.).

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturi teisės nagrinėti šio ginčo, kadangi Panevėžio miesto savivaldybė yra ne centrinis, o teritorinis viešojo administravimo subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str., Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų (t.y. ministerijų, departamentų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių įstaigų bei jų tarnautojų (pareigūnų), kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Paaiškiname, kad dėl Panevėžio miesto savivaldybės valstybės tarnautojų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 1 d., 27 str. 2 d., Jūs pasirinktinai galite kreiptis į Panevėžio apskrities administracinių ginčų komisiją (Respublikos g. 38, Panevėžys) arba Panevėžio apygardos administracinį teismą (Respublikos g. 62, Panevėžys). Manome, kad Jums geriau būtų kreiptis į teismą, nes administracinių ginčų komisijos nesprendžia klausimų, susijusių su įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu, apygardos administraciniai teismai nagrinėdami ginčus dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, kartu toje pačioje byloje gali išspręsti ir žalos atlyginimo klausimus.

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nenagrinėja ginčų, susijusių su administraciniais teisės pažeidimais, todėl ir negali aiškinti teisės normų, kurių netaiko. Su Komisijos funkcijomis (kompetencija) Jūs galite susipažinti interneto svetainės įvade bei skyriuje „Komisijos kompetencija”. O dėl konkrečios nuobaudos skyrimo bei dydžio, už Jūsų klausime nurodytą pažeidimą, reikia klausti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainės skyriuje „Klausimai” (http://www.policija.lt/klausimai/atsakymas.php).

Atsakydami į Jūsų klausimą, dėl iškilusio ginčo skaičiuojant terminą, pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.122 str. 1 d., jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos, Jūsų konkrečiu atveju gegužės 1 d. dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Kai veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, tuomet terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. O jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai (š.m. gegužės 1 d. yra ne darbo diena), termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.121 str. 2 d.). Tokiu atveju terminas prasitęsia iki pirmosios po ne darbo ar oficialios šventės dienos esančios darbo dienos. Todėl Jūs esate teisus, kad terminas konkrečiam veiksmui atlikti, t.y. projektui pateikti baigiasi ne balandžio 30 d., o gegužės 3 d.

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad skundo formai ir turiniui, kreipiantis į administracinį teismą, nustatyti reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308, Nr.36-1067; 2000, Nr.85-2566) 23 straipsnyje: 1. Skundai (prašymai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. 2. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta: 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas; 2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas; 3) tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė; 4) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė); 5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; 6) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; 7) pareiškėjo reikalavimas; 8) pridedamų dokumentų sąrašas; 9) skundo (prašymo) surašymo vieta ir data. 3. Skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Kartu paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia ginčų, kylančių iš administracinių teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis). Todėl, jei manote, kad Vilniaus miesto kelių policija nubaudė Jus neteisėtai, jos veiksmus galite apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Gedimino pr. 39/1 Vilnius).

Ne. Pagal teisės analogiją Vyriausioji administracinių ginčų komisija Jūsų klausime nurodyto ginčo negali spręsti. Teisės analogija yra teisės taikymo procese naudojamas teisės spragų užpildymo būdas, tačiau viešojoje teisėje ji nėra taikoma. Todėl šiuo atveju Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisės analogijos taikyti negali ir jos netaiko, o netaikant ir aiškinti negali. Klausime minimu atveju nėra sukurtas baigtinis mechanizmas jau esamų viešosios teisės normų realizavimui. Ši problema gali būti išspręsta įvykdžius kituose teisės aktuose nustatytas teisės normas arba atitinkamai – esamas pakeitus.

Iš Jūsų klausimo turinio neaišku,kurios Kauno miesto savivaldybės komisijos pirmininko neveikimą Jūs norite skųsti. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui prie tarybos sudaro Administracinę komisiją, o įstatymų nustatytais atvejais ar savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos įvairios kitos nuolatinės bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti)komisijos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) nagrinėja savivaldybės visuomeninės ir apskrities administracinių ginčų komisijos bei administraciniai teismai (18 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnis). Todėl savivaldybės komisijos neveikimą galima būtų skųsti pasirinktinai administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Tačiau, mūsų žiniomis, Kauno apskrities administracinių ginčų komisija nedirba, o Kauno miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nesudaryta. Tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės komisijos neveikimą Jūs galite skųsti tiesiogiai Kauno apygardos administraciniam teismui (M. K. Čiurlionio g. 33, Kaunas). Jeigu Jūs turite galvoje Administracinę komisiją, kuri pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybėje sudaroma nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, jos veiksmai, susiję su šių bylų nagrinėjimu, ir byloje priimti nutarimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Kartu paaiškiname, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-528 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą tarybos sudarytos komisijos yra atsakingos ir atskaitingos tarybai. Tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės komisijų neveikimą Jūs taip pat turite teisę skųsti Kauno miesto savivaldybės tarybai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį skundus(prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja atitinkami apygardų administraciniai teismai. Ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas Komisijoms imperatyvine (privaloma) tvarka nustatytas tik tiems ginčams, kurie įvardinti specialiuose įstatymuose. Visais kitais atvejais skundas (prašymas)gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Todėl nesant administracinių ginčų komisijos apskrityje ar savivaldybėje Jūs tiesiogiai pagal teritorinį priskirtinumą galite kreiptis į apygardos administracinį teismą.

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad administracinių ginčų komisijos ginčų, kylančių iš administracinių teisės pažeidimų, nenagrinėja, nes šios kategorijos bylose ikiteisminis administracinių ginčų sprendimas nėra numatytas. Jūsų netenkinantį administracinio teisės pažeidimo nutarimą galite apskųsti Kauno apygardos aministraciniam teismui. Skundas šiam teismui gali būti paduotas arba siunčiamas paštu. Taip pat jį galite paduoti per instituciją (pareigūną), kuri (kuris) priėmė nutarimą. Informuojame, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos; jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu teismas gali atnaujinti. Kartu paaiškiname, kad dėl Jūsų klausime minimų teritorinių Krašto apsaugos ministerijos padalinių veiksmų galite kreiptis į šią ministeriją. Tuo atveju, jeigu Krašto apsaugos ministerijos atsakymas Jūsų netenkins arba manysite, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas, jį galėsite skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Tokį skundą Komisija nagrinės.

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad administracinių ginčų komisijos ginčų, kylančių iš administracinių teisės pažeidimų, nenagrinėja,nes šios kategorijos bylose ikiteisminis administracinių ginčų sprendimas nėra numatytas. Iš Jūsų klausimo turinio nėra aišku, ar paskirtą baudą jau mokėjote. Taip pat nepaaiškinote, ar jau yra priimtas nutarimas Jūsų byloje. Jeigu toks nutarimas dar nėra priimtas, protokolas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo surašymo momento pasiunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir kuris, išnagrinėjęs ją, priima nutarimą. Jūsų atveju administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama pagal pažeidimo padarymo vietą, Jūsų gyvenamąją vietą (kaip Jūs ir pageidaujate) arba pagal transporto priemonės įskaitos vietą. Jeigu policijos organas (pareigūnas) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje jau priėmė, o ir tuo atveju, jeigu jis bus priimtas vėliau,jį galėsite apskųsti apygardos administraciniam teismui tik pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigūno) buvimo vietą. Skundas atitinkamam administraciniam teismui gali būti siunčiamas ir per instituciją (pareigūną), kuri priėmė nutarimą. Skundą galite siųsti ir paštu. Informuojame, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos; jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu teismas gali atnaujinti.

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturi teisės spręsti ginčų, kylančių iš administracinių teisės pažeidimų, nes šios kategorijos bylose ikiteisminis administracinių ginčų sprendimas nėra numatytas. Tai yra, Vyriausioji administracinių ginčų komisija netaiko šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų ir todėl negali aiškinti nei šių normų, nei jų taikymo tvarkos. Normas, reglamentuojančias santykius kylančius iš administracinių teisės pažeidimų, taiko įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas pareigūnai ir rajonų (miestų) apylinkių teismai bei administraciniai teismai nagrinėjantys skundus dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylose (apygardos administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 str.)). Kartu informuojame, kad Jūsų pateiktu klausimu Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 27 d. yra pateikęs konsultaciją Nr.12-K. Iš Jūsų klausimo nėra aišku, ar Jums žinomas visas šios konsultacijos turinys, todėl informuojame, kad jį galite rasti internete http://www.lvat.lt/konsl.asp?id=8.

Ne, Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundų (prašymų) dėl savivaldybei pavaldžių institucijų nenagrinėja. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str., Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų (t.y. ministerijų, departamentų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių įstaigų bei jų tarnautojų (pareigūnų), kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės institucijų veiksmų pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 str. 1 d. Jūs galėtumėte kreiptis į savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kurią savivaldybės taryba gali sudaryti, tačiau nėra sudariusi. Esant šioms aplinkybėms pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 1 d. minėtos savivaldybės institucijos veiksmus galite skųsti tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Gedimino pr. 39 /1 Vilnius). Kartu paaiškiname, kad jeigu manote, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, galite kreiptis į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje (Gedimino pr. 14 Vilnius), kuris vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri, kaip savivaldybės laikosi teisės aktų (Vietos savivaldos įstatymo 41 str. 1 d.). Taip pat, paaiškiname, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 41 str. 2 d. gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai (Gedimino pr. 53, Vilnius).

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str., Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų - ministerijų, departamentų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių įstaigų bei jų tarnautojų (pareigūnų), kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Parduotuvė RIMI Hipermarket yra ne valstybinio administravimo subjektas, o įmonė, todėl Vyriausioji administracinių ginčų komisija Jūsų skundo (prašymo) nagrinėti negalės.

Paaiškiname, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintos „Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos” 41 punktą pretendentas pats atsako už suteikiamo šifro konfidencialumą. Kartu informuojame, kad pagal minėtos Tvarkos 68 punktą veiksmus, neveikimą ir/ar sprendimus, kuriais buvo pažeistos šios tvarkos nuostatos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas gali būti skundžiami konkursą organizavusios įstaigos vadovui, Jūsų atveju – Užsienio reikalų ministrui, o taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti Jūs Tvarkoje nustatytą 3 darbo dienų terminą skundui paduoti konkursą organizavusiam įstaigos vadovui jau praleidote, todėl jeigu manote, kad buvo pažeistos konkurso organizavimo tvarkos nuostatos turite teisę pasirinktinai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą arba Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją.

Iš gauto Jūsų klausimo turinio matyti, kad Jūsų netenkina 2003 m. spalio 8 d. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos atsakymas, tačiau jo neskundžiate. Skundžiate bei ginčijate Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų ribom pakeisti veiksmų teisėtumą bei atsisakymą sudaryti medžioklės ploto vienetą ir leisti medžioti. Informuojame, kad Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nesuteikta teisė vertinti teritorinių valstybinio administravimo subjektų, kurie vykdo administravimą nustatytoje teritorijoje veiksmų, tame tarpe ir savivaldybių, jų padalinių bei jų sudarytų komisijų. Paaiškiname, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsniu, Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) ir sprendžia ginčus jeigu jie kyla tik su centriniais valstybinio administravimo subjektais (t.y. ministerijomis, departamentais, tarnybomis, komisijomis ir kitomis centrinėmis įstaigomis bei jų tarnautojais (pareigūnais), kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje) dėl jų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu paaiškiname Jums, kad pagal Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361, 23 punktą, šios komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pagal aukščiau nurodytus teisės aktus, šį ginčą gali išspręsti Kauno apygardos administracinis teismas (M. K. Čiurlionio g. 33, LT-3000 Kaunas). Savo klausime Jūs taip pat prašote daryti teikimus Aplinkos ministerijai dėl Medžioklės įstatyme nustatytų medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principo vykdymo. Šioje dalyje paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturi teisės administruoti kitų valstybės institucijų ir teikti joms teikimus.

Jūsų klausime minimoje, Susipažinimo su apygardų ir apylinkių teismuose išnagrinėtų bylų medžiaga tvarkoje (toliau – Tvarka) nenustatyta sprendimų neleisti susipažinti su išnagrinėtomis bylomis apskundimo tvarka. Ši Tvarka patvirtinta bendru Teisingumo ministro ir Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus įsakymu. Todėl detalią informaciją, apie minėtų sprendimų apskundimo tvarką, Jums galėtų suteikti šia Tvarką parengusi institucija, t.y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Gedimino pr. 30/1, Vilnius). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 17-649) 104 straipsnio 1 dalies 1 punktą apylinkės teismo pirmininko administracinę priežiūrą atlieka atitinkamo apygardos teismo pirmininkas. Todėl manome, kad miesto apylinkės teismo, kurio Jūs savo klausime neįvardinote, pirmininkės atsisakymą - leisti susipažinti su išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis, bet kada galite skųsti atitinkamo apygardos teismo pirmininkui.

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad: 1) informaciją apie nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo procedūras galite rasti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 23 skirsnyje 291, 292 str. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=216355&Condition2=; 2) kitas procedūras ginčijant paskirtos nuobaudas nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 bei 5 skirsniuose (Žin., 1999, Nr. 13-308) http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=211906&Condition2=; 3) informaciją apie administracinių teismų buveinių adresus, darbo laiką, sudėtį rasite http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=org&Org=39; Kartu informuojame, kad ginčuose dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose ikiteisminis nagrinėjimas nenustatytas.

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesvarsto ginčų, kylančių iš darbo santykių. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų (t. y. ministerijų, departamentų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių įstaigų bei jų tarnautojų (pareigūnų), kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje), priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 str. 2 d. nustatyta, jog nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 127 str. 1 d., kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Taip pat Kodekso 140 str. 2 d. numatytu pagrindu darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką laikydamasis tam tikrų minėtame straipsnyje nustatytų sąlygų: nėra darbuotojo kaltės; įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Kartu informuojame, kad ginčai dėl išeitinės išmokos nagrinėjami įmonės sudarytoje darbo ginčų komisijoje (išankstine neteismine tvarka) ir bendrosios kompetencijos teismuose. Smulkesnė konsultacija šiuo klausimu Jums gali būti suteikta Valstybinėje darbo inspekcijoje (tel. 2139772 http://www.vdi.lt).

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad darbo ginčų kylančių tarp darbuotojo (darbuotojų) ir darbdavio nagrinėjimo sąlygos, tvarka ir šiuos ginčus nagrinėjančių institucijų kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIX skyriuje (Žin., 2002, Nr. 64-2569). Kartu informuojame, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesvarsto ginčų, kylančių iš darbo santykių. Šiais klausimais Jūs galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (Algirdo g. 19, Vilnius tel. 2650 193, http://www.vdi.lt) arba į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (A.Vivulskio g. 11, Vilnius, tel. 2664 201, el.paštas post@socmin.lt, http://www.socmin.lt/).

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų (t.y. ministerijų, departamentų, tarnybų, inspekcijų, komisijų ir kitų centrinių įstaigų bei jų tarnautojų (pareigūnų), kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Jūsų klausime išvardintų teritorinių valstybinio administravimo subjektų veiksmų Komisija neturi teisės nagrinėti. Jų veiksmus (neveikimą) per 1 mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos arba per 2 mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas galite skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui - Gedimino pr. 39/1, Vilnius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 18 str.). Be to paaiškiname, kad Jūs dėl klausime minimų institucijų turite teisę kreiptis ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 60-1945) nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus (pareiškimus, skundus) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros klausimais, kai jie pagal kompetenciją jau išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas administracinis sprendimas netenkina pareiškėjo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1776 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo” pakeitimo” 22.2 punktas). O minėtos inspekcijos sprendimus (atsakymus) jeigu jie Jūsų netenkintų turite teisę per 1 mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos arba per 2 mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas pasirinktinai skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo (Žin., 1998, Nr. 92-2543) 2 straipsnyje, nustatančiame valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms gavimą, šiuo metu pakeitimų nėra. Kartu informuojame, kad 2003 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas minėto įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. IXP-2452 (http://www3.lrs.lt/pls/inter/ta_projektai_nauji).

Paaiškiname, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169 straipsniu, kasmetinės atostogos įmonės darbuotojams, suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Šios eilės sudarymo tvarka gali būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje arba šalių susitarimu. Minėtas straipsnis reglamentuoja kai kurių kategorijų darbuotojams teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką. Tai asmenys iki aštuoniolikos metų; nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų ir kiti. Tačiau jeigu įmonėje tokių darbuotojų, turinčių teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką yra ne vienas ir tuo pačiu metu keletas iš jų pageidauja atostogų, tokiu atveju tik kolektyvinėje sutartyje arba šalims susitarus galima numatyti galimybes, nepažeidžiant darbuotojų interesų ir prisilaikant darbo įstatymų, teisingai sudaryti kasmetinių atostogų eilę. Kartu paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesvarsto ginčų, kylančių iš darbo santykių. Šiais klausimai Jūs galite kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri interneto svetainėje http://www.socmin.lt sudariusi sąlygas užduoti klausimus. Minėtais klausimais Jūs taip pat galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (Algirdo g. 19 Vilnius, Tel. 265 01 93, http://www.vdi.lt).

Skundams (prašymams), kreipiantis į administracinį teismą, nustatyti šie reikalavimai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsniai, Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566): 1) teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas; 2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas; 3) tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė; 4) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė); 5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; 6) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; 7) pareiškėjo reikalavimas; 8) pridedamų dokumentų sąrašas; 9) skundo (prašymo) surašymo vieta ir data. Skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Jeigu skundą (prašymą) paduoda atstovas turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą taip pat dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais grindžiate savo reikalavimus. Su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu Jūs galite taip pat susipažinti Komisijos interneto svetainės http://www.vagk.lt skyriuje „Teisės aktai”.

Iš Jūsų klausimo turinio matyti, kad klausiate dėl tarnybinės nuobaudos apskundimo tvarkos, t.y. kilusio tarnybinio ginčo. Paaiškiname, kad įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per 1 mėnesį galite apskųsti apygardos administraciniam teismui, kurio teritorijai priklauso skundžiamos institucijos buveinė (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 38 str. 2 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 str. 2 d. 4 p.). Jūs taip pat prašote paaiškinti, kaip galima apskųsti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 str. 3 d. nuostatą kuri draudžia tarnybos metu turėti tam tikrų ryšio priemonių. Paaiškiname, jog Lietuvos įstatymuose nenumatyti atvejai, kuomet valstybės tarnautojai (pareigūnai) tiesiogiai galėtų ginčyti atskiras įstatymuose nustatytas nuostatas. Tačiau nagrinėjant konkrečią bylą administraciniame teisme Jūs galite prašyti teismo, kad jis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, ar taikomos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 str. nuostatos nepažeidžia Jūsų teisių ir pagrindinių laisvių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Administracinis teismas, jeigu turės pagrindo manyti, kad jos prieštarauja Konstitucijai, galės sustabdyti bylos nagrinėjimą ir atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją kreiptis į jį su prašymu spręsti, ar įstatymas atitinka Konstituciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.). Taigi ginčą dėl aukščiau minėto Statuto 15 str. nuostatų Jūs galite išspręsti tik tokiu būdu.

Atsakydami į Jūsų klausimą paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturi teisės spręsti klausimų dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str., Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų (t.y. ministerijų, departamentų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių įstaigų bei jų tarnautojų (pareigūnų), kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Paaiškiname, kad Jūsų atveju skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Gedimino pr. 39/1, Vilnius) arba per pareigūną, kuris priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš Jūsų pateikto klausimo turinio matyti, kad apskundimo terminą praleidote. Tačiau, jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str.). Kartu paaiškiname, kad nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje formoje, patvirtintoje Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-53, kuri Jums turėjo būti įteikta arba išsiųsta registruotu paštu yra nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturi teisės nagrinėti apskrities viršininko priimtų sprendimų. Apskrities viršininkas yra ne centrinis, bet teritorinis viešojo administravimo subjektas. Paaiškiname, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str., Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų (t.y. ministerijų, departamentų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių įstaigų bei jų tarnautojų (pareigūnų), kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 str. 2 d. apskrities viršininko veiksmus (neveikimą) Jūs turite teisę skųsti apskrities administracinių ginčų komisijai arba apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.).

Iš klausime pavartoto termino „neseniai” neaišku, kada Jūs raštu kreipėtės į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos dėl informacijos pateikimo apie Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą reglamentuojančius įstatymus bei apie šios komisijos buveinės vietą ir jos tinklapį internete. Paaiškiname, kad asmens teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų bei šios teisės įgyvendinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatyme (Žin., 2000 Nr. 10-236). Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad informacija arba oficialus dokumentas pareiškėjui ar jo atstovui turi būti pateikti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Taip pat paaiškiname, kad pagal minėto įstatymo nuostatas valstybės įstaigos privalo pačios viešai pateikti informaciją apie savo veiklą, buveinės adresą, todėl dėl minimos informacijos gavimo Jūs tiesiogiai turėjote kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos per 3 darbo dienas nepranešė, kad Jūsų prašymą persiuntė minėtai komisijai arba pati nepateikė prašomos informacijos tokia veiką pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 14 straipsnį Jūs turite teisę per 2 mėnesius nuo kreipimosi dienos skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Atsižvelgdami į tai, kad į Jūsų pateiktą klausimą galima atsakyti be minėtų institucijų informuojame: 1. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla sureglamentuota šiais teisės aktais: 1995 m. birželio 28 d. Mokesčių administravimo įstatymas Nr. I-974 (Žin., 1995 Nr. 61-1525); 1998 m. gruodžio 3 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1396 „Dėl mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr. 108-2967) su jais taip pat galite susipažinti internete, adresu http://www.lrs.lt. 2. Šios komisijos buveinės vieta Vilniuje, Vilniaus g. 27, Tel. 684001.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Žmogaus genetikos centro veiksmus, t.y. neveikimą Jūs turite teisę skųsti minėtų klinikų generaliniam direktoriui. Jeigu jo atsakymas netenkins, jį galima apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos yra pavaldžios. Tik tuo atveju, jeigu netenkins Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas nagrinėjant Jūsų prašymą dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo galėsite kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją.

Dėl informacijos apie Lietuvos kelių policijos naudojamus greičio matuoklius bei jų technines charakteristikas, Jūs turite teisę kreiptis į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Saltoniškių g. 19, Vilnius, tel. 71 97 31, el.p. info@policija.lt).

Į Europos Žmogaus Teisių Teismą Jūs galite kreiptis tik tuomet, kai išnaudosite visas teisinės gynybos priemones, numatytas Prancūzijos valstybės įstatymuose. Prancūzijos policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų apskundimo tvarką Jums privalo paaiškinti diplomatinės atstovybės Paryžiuje darbuotojai.

Nurodytu atveju Jums neprivalu kreiptis į Muitinės departamentą, bet Jūs pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą šią teisę turite. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą Vilniaus teritorinės muitinės viršininko veiksmus Jūs turite teisę skųsti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tuo atveju, jeigu Jūs kreipsitės į Muitinės departamentą ir atsakymas Jūsų netenkins, per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas, Jūs galite pasirinktinai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Paaiškiname, kad pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d., Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 9 str. 1d. 2 p., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra vietos mokesčių administratorius, t.y. teritorinis valstybinio administravimo subjektas, todėl Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturi teisės nagrinėti šio viešojo administravimo subjekto veiksmų. Įvertinus Jūsų aprašytą situaciją, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 32(1) str. 9 d., Jūsų antroji žmona arba Jūs pats Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmus, susijusius su jos turto areštu, turite teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Tokios institucijos Lietuvoje nėra. Matyt Jūs turite galvoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių instituciją, kuri yra viešojo administravimo subjektas, nes įstatymu jai suteiktos viešojo administravimo teisės, t.y. tirti piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

Paaiškiname, kad teisės akto - šiuo atveju Vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų nuostatų 27 punkto nuostatos oficialų išaiškinimą Jums gali pateikti tik jį priėmusi institucija. Tinkamu atsakovu su visomis iš tarnybinių ginčų kylančiomis teisėmis ir pareigomis gali būti tik institucija, turinti juridinio asmens teises. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisija pagal jos nuostatus nėra juridinis asmuo.

Iš Jūsų pateiktos informacijos matyti, kad po santuokos nutraukimo teismas atskiru sprendimu Jums pripažino teisę į butą, iš kurio Jūsų buvęs sutuoktinis nesutinka išsikelti ir neleidžia butu naudotis Jums bei Jūsų vaikams. Teismas nesprendė klausimo dėl buvusio sutuoktinio iškeldinimo iš neteistai užimamos patalpos. Paaiškiname, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, dėl buvusio sutuoktinio iškeldinimo iš Jums priklausančio buto galite kreiptis į bendros kompetencijos teismą pagal Jūsų gyvenamąją vietą. Pažymime, kad tik teismas turi teisę priimti įpareigojantį sprendimą šiuo klausimu. Policijos pareigūnams, kaip Jūs teigiate savo paklausime, norminiai aktai tokios teisės nesuteikia. Taip pat teismine tvarka galite reikalauti ne tik pažeistos teisės naudotis savo butu atstatymo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl šios teisės pažeidimo, atlyginimo (LR CK 4.34 str. 2 d.). Teismų priimtus sprendimus ir nutarimus vykdo teismo antstoliai, esantys prie apylinkės teismų (LR CPK 379 str. 1 d.).

Norėdami įrodyti savo nekaltumą teisme, pirmiausia turite paneigti surašyto administracinio teisės pažeidimo akto pagrįstumą ir teisėtumą bei esančius įrodymus, patvirtinančius faktą, kad Jūs padarėte administracinį pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 straipsnyje. Jūs taip pat turite teisę pateikti bet kuriuos faktinius duomenis ir aplinkybes, įrodančius Jūsų nekaltumą: pateikti savo paaiškinimus, argumentus, paneigiančius kitos šalies paaiškinimus, galite remtis liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais; jeigu parduotuvėje yra filmuojama galite pareikalauti parduotuvės vaizdo įrašų ir kt. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi ir šiuo atveju, jeigu Jūs manote ir galite įrodyti, kad parduotuvės apsaugos darbuotojai Jus neteisėtai sulaikė ir šiais neteisėtais veiksmais padarė neturtinę (moralinę) žalą, Jūs turite teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad parduotuvė atlygintų žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų, einančių savo darbines (darbo ar civilinės sutarties pagrindu) pareigas, kaltės.

Visais atvejais fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu jiems iškyla ginčai su centriniais valstybinio administravimo subjektais (t.y. ministerijomis, departamentais, tarnybomis, komisijomis, kitomis centrinėmis įstaigomis jų tarnautojais ir pareigūnais) dėl žmonių reikalais priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų,atsakymų į jų prašymus teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, turi teisę kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Administracinių ginčų komisijos nenagrinėja tik tų administracinių ginčų, kurie nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje. Su šio įstatymo nuostatomis Jūs galite susipažinti apsilankę Komisijos svetainės skyriuje “Teisės aktai”.

Atsakydami į pateiktą klausimą norime paaiškinti, kad mūsų žiniomis UAB “Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai” steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nors savivaldybė ir yra minėtos įmonės steigėja, tačiau visus klausimus susijusius su darbo organizavimu ir darbuotojų skaičiaus mažinimu ar didinimu sprendžia įmonės administracijos vadovas. Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties nutraukimo, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pagal turimus duomenis, UAB “Vilniaus gatvių apšvietimo tinklai”, laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtą konkursą gatvių apšvietimo elektros įrenginių aptarnavimo ir remonto darbams atlikti, pasirašė sutartį su savivaldybe, kurioje numatytos konkrečios sąlygos, tarp jų ir elektros įrenginių eksploatavimo darbų apimtys. Komisija, neturėdama minėtų sutarčių, negali Jums konkrečiai atsakyti į klausimą, kas bus atsakingas už darbų apimčių sumažinimą, nes darbų apimtys yra sutartiniai dalykai. Pažymime, jog vienai šaliai vienašališkai pažeidus sutarties sąlygas kita šalis turi teisę ginčyti sutarties sąlygų pažeidimą teisme civiline tvarka.

Iš Jūsų klausimo turinio aišku, kad Jūs abejojate Aplinkos ministro 2000 m. spalio 17 d. įsakymo teisėtumu. Ministro įsakymas yra norminis teisės aktas. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nesuteikta teisė vertinti norminių teisės aktų teisėtumo. Komisija nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl, nurodydami, kad anksčiau minėto ministro įsakymas neatitinka kitų įstatymų nuostatų ar joms prieštarauja Jūs pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį galite kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (Gedimino pr. 39, Vilnius).

Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą paaiškiname, kad pagal 1998 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą Nr. VIII-730, Žin., 1998, Nr. 51-1392 savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus – Vyriausybės atstovai. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus miesto savivaldybė yra ne centrinis valstybinio administravimo subjektas. Todėl jei savivaldybių tarybos nariai nenustato tvarkos dėl gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų rinkimo Jūs dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų galite kreiptis į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje (Gedimino pr. 14, Vilnius).

Lietuvos Respublikos įstatymuose, žalos atlyginimas, kai jos priežastis – stichinė nelaimė nėra numatyta. Yra du teisės aktai, susiję su nelaimėmis. Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. balandžio 14 d. nutarimas “Dėl stichinių nelaimių metu sugriautų ar sugadintų melioracijos įrenginių atstatymo tvarkos” bei 1998 m. spalio 9 d. nutarimas “Dėl laisvo disponavimo atkurtomis santaupomis gaisro arba kitų stichinių nelaimių atvejais”, tačiau nei vienas iš minėtų nutarimų nereglamentuoja žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju. O konkrečiau atsakyti į Jūsų užduodamą klausimą negalime, todėl, kad Jūs nenurodote kokiomis aplinkybėmis: ar buityje, ar darbo metu įvyko minima stichinė nelaimė. Jūs taip pat nenurodote ar buvote drausta, kieno teritorijoje griuvo ir Jus sužalojo medis ir kita. Dėl sveikatos ar darbingumo praradimo Jūs galite kreiptis į Valstybinę medicininės socialinės ekspertizės komisiją (Švitrigailos g.10, Vilnius telefonas/faksas:339236, el. paštas: ekspertm@takas.lt), kuri nustato invalidumo faktą, pobūdį, priežastį, atsiradimo laiką, invalidumo grupę ir terminą, taip pat bendrojo ir profesinio darbingumo netekimo laipsnį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 123 patvirtinti Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos laikinųjų nuostatų 4 p.). Jeigu Jūsų materialinė padėtis sunki Jūs taip pat galite kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl pašalpos gavimo, tačiau pašalpų skyrimo tvarka yra reglamentuojama pačių savivaldybių, jei jų biudžetuose tokiems atvejams yra patvirtintos lėšos.

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. rugsėjo 8 d. įsakyme Nr.96 “Dėl priėmimo į pareigas valstybės tarnyboje konkursų organizavimo tvarkos” nustatyta, kad konkurso rezultatai per 3 darbo dienas nuo atrankos komisijos posėdžio gali būti apskųsti įstaigos vadovui (jeigu jis nebuvo komisijos pirmininkas). Kaip matome nustatyta ne termino pradžia, bet termino trukmė. Todėl manome, kad čia reikia vadovautis Civilinio kodekso 1.118 str. 1-aja dalimi: “Terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio (šiuo atveju konkurso), kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymuose nenumatyta ko kita. Kadangi Valstybės tarnybos įstatyme šie terminai neapibrėžti kitaip, todėl būtina vadovautis bendrosiomis normomis, t.y. Civiliniu kodeksu. Todėl konkurso organizavimo diena į 3-jų darbo dienų laikotarpį neįskaitytina. Kartu paaiškiname, kad konkurso rezultatai pagal aukščiau minėtą tvarką taip pat gali būti apskųsti ir Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad priėmimo į valstybės tarnybą konkursų rezultatų apskundimo tvarka ir terminai nereglamentuoti Valstybės tarnybos įstatyme, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str., konkurso rezultatai gali būti skundžiami teismui per 1 mėn. nuo konkurso rezultatų paskelbimo arba per 2 mėn. , jeigu jie apskritai neskelbiami. Taip pat pažymėtina, kad su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę šiuo metu organizuoja Vidaus reikalų ministerija. Todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 57 str.institucijos (įstaigos) vadovo sprendimą dėl pretendentų atrankos komisijos sprendimo prieš kreipiantis į teismą per vieną mėnesį galite skųsti Vidaus reikalų ministerijai, jeigu manote, kad atrankos komisijos arba institucijos vadovo veiksmai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui. Jeigu valstybės institucijos ar įstaigos vadovas, per vieną mėnesį nepakeis ministro manymu ir jam siūlant neteisėto įstaigos vadovo sprendimo, Jūs pasirinktinai galite kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba į Vilniaus apygardos administracinį teismą per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos arba per du mėnesius kai baigiasi prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas.

Dėl konsultacijos žemės grąžinimo klausimais Jūs pirmiausia turite kreiptis į rajono, kuriame yra Jūsų grąžinama žemė, Žemėtvarkos skyrių. Šiuo klausimu Jūs taip pat galite kreiptis į atitinkamos apskrities Žemės tvarkymo departamentą. Be to, žemės grąžinimo klausimais Jūs galite kreiptis ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Kartu paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja ginčus tarp žmonių ir juridinių asmenų, kai jie kyla su centrinėmis viešojo administravimo institucijomis (ministerijomis, departamentais, tarnybomis, inspekcijomis, komisijomis ir pan.). Todėl Vyriausioji administracinių ginčų komisija turi teisę nagrinėti ginčą, jeigu jis kiltų su Nacionaline žemės tarnyba arba Žemės ūkio ministerija.

Atsakydami i Jūsų pateiktą klausimą paaiškiname, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia ginčų, kylančių dėl sutartyse numatytų prievolių vykdymo. Tokie ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose. Paaiškiname, kad pagal Aukštojo mokslo įstatymo 49 straipsnio 7 dalį Jūs dėl ginčijamo dalyko turite teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu pagal minėtą įstatymą fakultete, kuriame Jūs studijuojate ji įsteigta. Taip pat dėl studijų sutarties turinio oficialaus išaiškinimo Jūs galite kreiptis į Mokslo ir studijų departamentą prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Jeigu minėto departamento atsakymas Jūsų netenkins arba manysite, kad jis nepagrįstas teisės aktais, tokiu atveju per 1 mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos ar per 2 mėnesius, jeigu negausite atsakymo, galite pasirinktinai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Su karjeros-viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojais pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. darbo sutartys nesudaromos. Todėl Darbo sutarties įstatymo nuostatos jiems negali būti taikomos. Viešojo administravimo valstybės tarnautojų atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką reglamentuota Jūsų nurodytame Valstybės tarnybos 56 straipsnyje ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. sausio 24 d. įsakyme Nr. 12 "Dėl atleidimo iš valstybės tarnybos laikinosios tvarkos patvirtinimo" patvirtinta tvarka. Dėl oficialaus išaiškinimo šiuo klausimu Jūs galite kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją.

Atsakydami į Jūsų paklausimą dėl Apskričių administracinių ginčų komisijų veiklos ir jų narių darbo, paaiškiname, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nesuteikta teisė nustatyti Apskričių administracinių ginčų komisijų veiklos pradžios termino bei spręsti kitų organizacinių klausimų, susijusių su šių komisijų sudarymu. Todėl atsakyti į Jūsų klausimą galime tik taip, kaip ši veikla yra reglamentuota įstatymuose. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apskrities administracinių ginčų komisijos narius, iš jų pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, skiria Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio 9 punktą Apskrities administracinių ginčų komisijos narių kandidatus, tarp jų - ir pirmininko kandidatūrą Vyriausybei teikia apskrities viršininkas. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Apskrities administracinių ginčų komisiją aptarnauja apskrities viršininko administracija. Vadovaujantis nurodytais ir kitais įstatymais Apskrities administracinių ginčų komisija kartu su Apskrities viršininku ir jo administracija gali spręsti Jūsų keliamus klausimus.

Atsakydami į Jūsų klausimą, kuriame prašote paaiškinti ar gali būti skirta Jums administracinė nuobauda už automobilio laikymą prie namo ant 3 metrų pločio kelio, informuojame, kad įstatymai Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nesuteikia teisės nagrinėti tokio pobūdžio bylų. Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau VAGK) nagrinėja administracinius ginčus, kylančius tarp centrinių viešojo administravimo subjektų ir fizinių ar juridinių asmenų. VAGK kompetencija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymuose. Iš Jūsų klausimo nėra aiškios konkrečios ginčo aplinkybės, tai yra, ar Jūs jau nubaustas administracine bauda, ar tik įspėtas, kad būsite baudžiamas. Jeigu Jūs jau esate nubaustas administracine bauda ir ginčijate ją, Jūs galite kreiptis į atitinkamą (pagal gyvenamąją vietą) apygardos administracinį teismą. Jeigu norite žinoti, ar galite būti nubaustas administracine bauda, siūlome Jums kreiptis į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos Kelių policijos tarnybą arba į atitinkamo Policijos komisariato Kelių policiją, kurie privalo suteikti informaciją apie transporto priemonių stovėjimo gyvenamosiose zonose ir kiemuose tvarką ir atsakomybę už jos pažeidimą.

Ne. Šiuo atveju Jūs galite kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją. Jeigu minėtos ministerijos atskymu dėl komisaro veiksmų būsite nepatenkinti arba Jūsų prašymo neišnagrinės, tuomet galėsite kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (atsakymo negavimo atveju per 2 mėnesius, o gavus atsakymą per mėnesį nuo jo gavimo dienos).