Nuo 2003 metų bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vystymo programos ekspertais buvo įvertinta Lietuvos pasirinkta administracinių ginčų sprendimo sistema.Ekspertinio vertinimo išvada šioje srityje Lietuvos atžvilgiu yra pagirtinai palanki. Mūsų šalies pasirinkta institucinė administracinių ginčų sprendimo sistema atitinka daugelio kontinentinės ir anglosaksų teisės tradicijos valstybių, įsteigusių kvaziteisminių aukštesniųjų administracinių institucijų sistemas, patirtį, atsižvelgiant į poreikį supaprastinti administracinę justiciją ir atpalaiduoti teismus, paliekant jiems nagrinėti tik pačius svarbiausius teisinius klausimus. Ginčus nagrinėjančių komisijų įsteigimas gali garantuoti efektyvią, veiksmingą ir prieinamos administracinę justiciją. Tai atspindi daugumos valstybių siekį suteikti jų piliečiams teisinę apsaugą nuo administravimo institucijų galių sutinkamai su europiniais ir tarptautiniais standartais, atsižvelgiant į santykinai didelį ir nuolat augantį administracinių bylų skaičių teisingumo sistemoje. Kaip liudija tarptautinė patirtis, tai taip pat gali paskatinti didesnį administravimo institucijų atskaitingumą. 

Nors ne visos Europos valstybės yra perėmusios tokią sistemą, jų įsisenėjusios tradicijos taip pat pamažu pradeda palūžti prieš poreikį padaryti perkrautas teisingumo sistemas veiksmingesnėmis ir labiau prieinamomis.  

Pavyzdžiui, Švedija istoriškai turi tris teismines instancijas, tačiau pastaruoju metu ir čia pradedama suvokti, jog, siekiant pagerinti administracinių ginčų nagrinėjimo proceso efektyvumą, reikia įsteigti tam tikrus nepriklausomus tribunolus.  

 Nepaisant to, kad šios aukštesniosios administracinės institucijos veikia labai skirtingose jurisdikcijose, jų atliekamos funkcijos yra standartinės. Pavyzdžiui, Austrijos Nepriklausomas Administracinis Tribunolas (Unabhangige Venvaltungssenate), Australijos Administracinių Skundų Tribunolas ir Britanijos Apeliacijų Tarnyba veikia remdamiesi tokiais vienodais organizaciniais principais:  

1.    Sistemos yra supaprastintos ir prieinamos — mažesni ginčų nagrinėjimo kaštai ir lanksčios procedūrinės taisyklės yra skirtos suteikti greitesnį ir veiksmingesnį skundų nagrinėjimą, nei gali būti suteiktas santykinai sudėtingesniame ir brangesniame teismo procese;  

2.  Apeliacinės skundų nagrinėjimo institucijos yra nepriklausomos nuo vykdomosios valdžios ir veikia kaip žemesniųjų tribunolų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tikrinanti instancija; jos turi plačius įgaliojimus peržiūrėti įvairaus lygmens administracinius aktus, įskaitant išvardytus ministrų sprendimus, taip pat tai, ar administracinės diskrecijos ribose priimtas administracinis aktas atitinka galiojančias teisės normas;

3. Jų nariai turi aukštą kvalifikaciją tiek teisiniais, tiek specializuotais administravimo klausimais, ir vykdo kvaziteisminę funkciją; 

4.  Jų tikslas yra užtikrinti administracinės veiklos teisėtumą. Paprastai jos nagrinėja bylas tiktai po to, kai administracinis sprendimas jau buvo peržiūrėtas jį priėmusioje institucijoje, arba po to, kai klausimą apsvarstė specializuotas tribunolas;

5. Priimtų sprendimų teisėtumas arba, išimtiniais atvejais, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti skundžiamas teismams. 

Esminis, tokių kaip Vyriausioji administracinių ginčų komisija, aukštesniųjų administracinių institucijų požymis ir pagrindinė jų sėkmės sąlyga yra tai, jog jos veikia nepriklausomai nuo administravimo institucijos, kurios aktai yra ginčijami. Tai atspindi administracinės justicijos reformos, inicijuotos Lietuvoje 1999 metais, pagrindines priežastis. Ekspertų nuomone, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimo procesas Lietuvoje yra tapęs labai svarbiu vakarų demokratinių valstybių administracinių justicijų sistemų elementu, kadangi jis užtikrina administracinių ginčų nagrinėjimo operatyvumą, veiksmingumą, nedidelius ginčo nagrinėjimo kaštus pareiškėjui, ir, svarbiausia, ginčų nagrinėjimo proceso prieinamumą. Nemažai administracinių ginčų yra išsprendžiami šiame lygmenyje.